Lietuvos naujienos

„Rytoj tęsis ministerijos ir Lietuvos švietimo ir mokslo profesinės sąjungos ir dar trijų profesinių sąjungų derybos dėl Lietuvos švietimo ir mokslo šakos kolektyvinės sutarties pakeitimo“, – BNS pirmadienį nurodė ministerijos atstovė Nomeda Barauskienė.

Švietimo, mokslo ir sporto ministras Gintautas Jakštas po naujausio derybų etapo su profesinėmis sąjungomis praėjusį penktadienį pasiūlė algas kitąmet kelti 21 proc., iš jų 10 proc. augimas būtų nuo rugsėjo.

E. Milešinas pirmadienį sakė, kad ministro pateikti procentai ir formuluotės „dar iki galo nėra tenkinančios“.

Vyriausybė į šias pareigas siūlo Mykolo Romerio universiteto profesorę Lyrą Jakulevičienę, vaiko teisių apsaugos kontrolierę Editą Žiobienę ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėją Gediminą Sagatį.

Kandidatus į EŽTT teikia Vyriausybė, gavusi prezidento pritarimą ir pasikonsultavusi su Seimu. Seimas priima nutarimą, ar pritaria kandidatūroms.

Vienas iš Lietuvos pasiūlytų trijų kandidatų Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos bus išrinktas EŽTT teisėjo pareigoms užimti.

Naujasis Lietuvos deleguotas teisėjas pakeis kadenciją baigiantį Egidijų Kūrį.

M. Skuodis aplankys baigiamą tvarkyti Lyduvėnų geležinkelio tiltą, kuris yra ilgiausias ir aukščiausias tokio pobūdžio objektas Lietuvoje. Rekonstrukcijos projekto metu šis statinys pritaikomas lankytojams.

Kultūros vertybe laikomo Lyduvėnų geležinkelio tilto projektas įgyvendinamas kartu su Valstybine saugomų teritorijų tarnyba, kuri organizuos ekskursijas tiltu. Lyduvėnų tiltą planuojama atidaryti šių metų lapkričio mėnesį.

Apdovanojimai skirti už tai, kad „nepaisydami mirtino pavojaus sau ir šeimai, Antrojo pasaulinio karo metais gelbėjo žydus nuo nacių genocido“.

Tik dviem iš apdovanotųjų – Enrikui Ilevičiui ir Stasei Staputienei – kryžiai skirti ne po mirties.

Būdamas vaikas E. Ilevičius padėjo seserims Antaninai, Zosei ir Elenai Ilevičiūtėms Antrojo pasaulinio karo metais Radviliškio rajone nuo nacių slėpti sutuoktinius Sonią ir Abraomą Krumus. Seserims apdovanojimas skirtas po mirties.

„Vakar mūsų politinės bendruomenės skyriai baigė kelti kandidatus į ateinančiais metais vyksiančius šalies prezidento ir Europos Parlamento rinkimus.

Esu maloniai nustebintas, kad tarp dvidešimt trijų į Lietuvos prezidentus iškeltų mūsų partijos kandidatų Kauno konservatorių sueiga pasiūlė ir mane“, – savo džiaugsmo priežasties neslėpė meras. 

Progų pasidžiaugti buvo ne viena, Š. Vaitkus įraše nurodė ir kitą priežastį: „Kita žinia – labai didelis skaičius, net ketvirtadalis, visų TS – LKD Lietuvos skyrių iškėlė mano kandidatūrą dalyvauti rinkimuose į Europos parlamentą.

Šiais metais renginys išsiskiria intensyvia, įvairius parodos svečių lūkesčius patenkinsiančia, programa. Tris dienas skirtinguose paviljonuose truksiančiame renginyje bus įgyvendinta daugiau nei 15 didelės apimties edukacinių veiklų, kai kurios jų, siekiant renginio lankytojų patogumo, vyks kiekvieną dieną ar net kelis kartus per dieną. Apsilankiusieji turės galimybę nusikelti į virtualią erdvę, sužinoti apie gyvūninės kilmės produktų (sūrių, vilnos siūlų, kt.) gamybos procesus, dalyvauti degustacijose.

Šalies vadovas, prieš Seimo rudens sesiją kalbėdamas apie būtinybę užtikrinti lyčiai neutralią partnerystę reglamentuojančio įstatymo atitiktį Konstitucijai, užsiminė, kad jos turinys „neturi būti išplaunamas per užpakalines duris“.

Žmogaus teisių gynėjai ir liberalūs politikai teigė, kad toks pasisakymas gali būti suprantamas kaip homofobiškas.

Šiuo atveju nematau, dėl ko turėčiau gailėtis. 

„Šiandieną mes turėjome problemą įtikinti atsakingas institucijas dėl ekstremalios situacijos skelbimo, nes pavojus dabar jau nebe žuvims, jau jų nebėra, pavojus yra dabar žmonėms ir gyvuliams dėl ligų protrūkio“, – BNS pirmadienį sakė meras.

„Aš šį įstatymą pasirašysiu, nes jis atitinka mano principines nuostatas, ir padarysiu tai nedelsiant“, – LNK Žinioms sakė G. Nausėda.

Pagal Seimo praėjusią savaitę priimtą įstatymą, kailinių žvėrelių fermų Lietuvoje nebeliks nuo 2027 metų.

Naikinamų ūkininkai savininkams bus išmokėtos kompensacijos, tačiau verslininkai skundžiasi, kad išmokos bus per mažos ir nepadengs patiriamų nuostolių.

Lietuva tampa 20-ta šalimi Europoje, draudžianti šį verslą.

Pataisos dėl kailinių žvėrelių verslo draudimo Seime buvo svarstomos nuo 2021 metų pabaigos.

„Posėdis įvyko ir (profesinės sąjungos – BNS) tarybos sprendimas yra priimtas tęsti derybas dėl šakos kolektyvinės sutarties“, – pirmadienį BNS sakė profsąjungos vadovas Egidijus Milešinas.

Aplinkosaugininkų teigimu, žuvų kritimą Kazlų Rūdoje esančiame tvenkinyje lėmė avarinė įmonės „Karpis“ užtvankos įrenginių būklė, galimai netinkamas Aplinkos apsaugos agentūros išduoto leidimo pažeminti vandens lygį įgyvendinimas ir kritiškas vandens lygio sumažėjimas dėl regione vyravusios hidrologinės sausros.

Dėl masinio žuvų kritimo Kazlų Rūdos meras Mantas Varaška anksčiau pirmadienį pranešė šaukiantis ekstremalios padėties susirinkimą.

„Man atrodo, kad po šito įvykio turim suprast, kad reikia duoti įrankių ir mūsų institucijoms, kad taip negalima, tiesiog prevenciškai aiškinantis ir kalbant neužtenka, (..) kaip maisto produktų galima nusipirkt, bet kas, bet kur gali, įstatymo leidėjo reikia įsikišimo“, – BNS sakė P. Isoda.

„Tyrimo metu bus vertinama, ar 2019–2023 metų kadencijos Ukmergės rajono savivaldybės tarybos nariams mokėtos išmokos, skirtos su jų, kaip tarybos narių, veikla susijusioms išlaidoms apmokėti, buvo naudotos pagal tiesioginę paskirtį, racionaliai, tikslingai, teisėtai ir nepažeidžiant viešojo intereso“, – rašoma pirmadienį išplatintame pranešime.

Tyrimas pradėtas visuomenininkui Andriui Tapinui toliau viešinant informaciją apie šalies savivaldybių tarybų narių išlaidas.

NTB, siekdamas, kuo greitesnio ir kokybiškesnio organų ir audinių donorystės procesų organizavimo, inicijavo platesnę bendradarbiavimo formą, pasirašydamas  naują sutartį. Nuo šiol KOP padės atsiskraidinti donorinius organus ir iš toliau esančių Europos valstybių, tarp jų Lenkijos, Vokietijos ar Čekijos.

Virdulys kalėjime praverčia – jame ir kiaušinį gali išsivirti, ir košę užpilti, tačiau, priklausomai nuo elgesio, kai kuriems nuteistiesiems leidžiama pirkti tam tikrus produktus, kurių kiti negali įsigyti, pavyzdžiui, kiaušinius, makaronus. Tačiau kadangi anksčiau skirtinguose kalėjimuose galiojo skirtingos tvarkos, net ir po reformos kai kurie nuteistieji, nors įstatymas draudė, skanesnį maistą pirkti galėjo. Kai tai buvo galutinai uždrausta, ėmė įvairiais būdais – bado akcijomis, grasindami savižudybe, žalodami save – to reikalauti.

Už tokį galutinį sprendimą pirmadienį balsavo 18 tarybos narių, prieš – 11.

Meras socialdemokratas Robertas Duchnevičius pirminiame projekte siūlė skirti 120 eurų kompensacijas.

Alternatyvų siūlymą dėl 25 eurų pateikė Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) atstovė Renata Sobieska.

„Kompensacijos tai lengvesnis, greitesnis, bet nepasakyčiau, kad racionalesnis sprendimo būdas“, – posėdyje kalbėjo ji.

Apie tai BNS pirmadienį informavo Vilniaus savivaldybės atstovas Gabrielius Grubinskas.

Penktadienį savivaldybė ir LŠDPS sutarė, kad mitingai vyks prie Vyriausybės rūmų V. Kudirkos aikštėje kasdien nuo rugsėjo 29 dienos iki spalio 28 dienos. Juose galės dalyvauti iki 2 tūkst. žmonių.

A. Navickas sakė, kad mitingą organizuoti prie Vyriausybės nuspręsta dėl geresnio apšvietimo, saugumo.

Taip profsąjungos reaguoja į Vidaus reikalų ministerijos (VRM) parengtą Vidaus tarnybos statuto (VTS) projektą. Kaip nurodoma pirmadienį išplatintame LTFP pranešime, norint užtikrinti tinkamą pareigūnų darbo užmokesčio didėjimą, reikėtų skirti 55 mln. eurų, o ne dabar projekte numatytus 23,9 mln. eurų.

Kaip pirmadienį pranešė Krašto apsaugos ministerija, rugsėjo 21 dieną NATO oro policijos naikintuvai skrido atpažinti dviejų naikintuvų SU-30SM ir karinio sraigtasparnio KA-27.

Orlaiviai skrido tarptautine oro erdve iš Kaliningrado ir grįžo į šį Rusijos eksklavą.

Jie nepateikė skrydžio planų, skrido be įjungtų radiolokacinių atsakiklių, radijo ryšio su Regioniniu skrydžių valdymo centru nepalaikė.

NATO oro policijos misija Baltijos šalyse vykdoma iš Lietuvos ir Estijos.

„Tikimės Švediją greitu metu matyti NATO nare. Jūsų prisijungimas neabejotinai padidins saugumą Baltijos jūros regione bei dar labiau sustiprins Aljansą. Matome didelį potencialą glaudesniam mūsų šalių bendradarbiavimui“, – pranešime cituojamas ministras.

Liepą Vilniuje įvyko svarbus lūžis dėl Švedijos narystės NATO – Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas (Redžepas Tajipas Erdohanas) netikėtai pakeitė savo poziciją ir po daugiau nei metus trukusio blokavimo pritarė Stokholmo stojimui į Aljansą.

„Institucijos, Veterinarijos ir maisto, Visuomenės sveikatos, aplinkosaugos, privalės nedelsiant pateikti išvadą dėl ekstremalios padėties skelbimo. Net jei tam nebus pagrindo, reikalausiu neatidėliotinų veiksmų šalinant taršą atsakingai įmonei „Karpis“ su aplinkosaugininkų derinimu“, – pirmadienį feisbuke paskelbė M. Varaška.

Anot jo, šiuo metu dėl įvairių priežasčių žuvų išgelbėti jau nebepavyks. Esą tai lėmė minėtos tvenkinio savininkės neveiksnumas, institucijų delsimas suderinant užtvankos remontą bei sausra.

Pranešime nurodoma, kad tokį sprendimą penktadienį priėmė LŠDPS visuotinis pirmininkų susirinkimas.

Penktadienį vykusiame derybiniame susitikime švietimo, mokslo ir sporto ministras Gintautas Jakštas pasiūlė mokytojams atlyginimus nuo sausio didinti 10 proc., iš viso kitąmet – 21 proc., o dirbantiems su atnaujintomis programomis – dar 3 procentais.

LŠDPS teigimu, ir su tokiu didinimu vis tiek 2024 metais nebus pasiektas nacionaliniame sutarime numatytas įsipareigojimas, kad mokytojų atlyginimas pasiektų 130 proc. vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydį.

Kaip pirmadienį pranešė partija, šias kandidatūras iškėlė beveik visi skyriai, taip pat daugiau nei pusė partijos skyrių kandidatuoti prezidento rinkimuose pasiūlė Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkui Laurynui Kasčiūnui, krašto apsaugos ministrui Arvydui Anušauskui, Seimo pirmininkės pavaduotojui Pauliui Saudargui.

Partijos duomenimis, I. Šimonytės kandidatūra pasiūlyta 66 kartus, G. Landsbergio – 64, M. Navickienės – 62, L. Kasčiūno – 54, A. Anušausko – 42, P. Saudargo – 41 kartą.

Kandidatus pateikė 70 TS-LKD skyrių, jie siūlė ne po vieną kandidatą.

Latvijos pasienyje sekmadienį fiksuoti 74 bandymai neteisėtai kirsti sieną, Lenkijos pareigūnai į šalį šeštadienį neįleido 40 migrantų.

Šiemet VSAT pareigūnai neleistinose vietose į Lietuvą iš Baltarusijos iš viso neleido patekti 1 711 neteisėtų migrantų. 2022 metais Lietuvos pasieniečiai apgręžė 11,2 tūkst. tokių asmenų.

Iš viso nuo Baltarusijos sukeltos migracijos krizės pradžios Lietuvos pasieniečiai į šalį neleido neteisėtai patekti 21 tūkst. migrantų.

Apklausos metu gyventojų buvo klausiama, kaip „čekiukų“ skandalas paveikė jų nuomonę apie savivaldą – 47 proc. respondentų tvirtino, kad pasitikėjimas vietos valdžios atstovais krito. Dažniausiai taip į klausimą atsakė 50 metų ir vyresni miestų gyventojai, daugiau vietos valdžia nusivylė moterys nei vyrai.

Iš viso 32 proc. respondentų, paklaustų apie pasitikėjimą vietos valdžia, teigė, kad „čekiukų“ skandalas jų požiūrio nepakeitė – kiek pasitikėjo ar nepasitikėjo anksčiau, tiek pat pasitiki ar nepasitiki ir dabar.