Signatarui buvusiam europarlamentarui A. Degučiui siūloma skirti rentą

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija tokį siūlymą teikia Vyriausybei.

Pagal projektą, renta A. Degučiui turėtų būti pradėta skaičiuoti nuo vasario 6 dienos.

Ministerijos duomenimis, 61 metų A. Degutis atitinka įstatymo reikalavimus gauti rentą, tai yra neturi draudžiamųjų pajamų.

Šiuo metu signataro renta sudaro 38,79 proc. Seimo nario pareiginės algos per mėnesį.

Seimo kanceliarijos duomenimis, šiuo metu rentas gauna 67 signatarai ir 18 signatarų našlių. Signataro renta siekia 1324 eurus, našlių – 331 eurą.


Įspėja: eismą gali kiek sunkinti lietus ir gūsingas vėjas

Automobilių kelių direkcijos duomenimis, ankstų rytą valstybinės reikšmės kelių dangos daugiausia drėgnos, vietomis yra sausų kelių ruožų.

Vakarų Lietuvoje vietomis nedidelis lietus, kitur be žymesnių kritulių.

Hidrometeorologijos tarnybos duomenimis dieną daug kur trumpai palis. Pietvakarių vėjas išliks gūsingas, kartais stiprėdamas iki 15–20 m/s. Aukščiausia oro  temperatūra nuo 6 iki 11 laipsnių šilumos.


Susitarimą dėl švietimo rengianti darbo grupė posėdžiaus be valdančiųjų

Grupės vicepirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen BNS sakė, kad susirinkimas įvyks, nepaisant to, kad iš pirmininko pareigų pasitraukė Seimo Švietimo ir mokslo komiteto vadovas „valstietis“ Eugenijus Jovaiša ir daugiau nė vienas valdančiųjų atstovas grupės darbe nedalyvauja.

„Sieksime per artimiausius mėnesius Seimui pateikti susitarimo tekstą. Svarbu, kad grupės rengiamas nacionalinis partijų susitarimas dėl švietimo taptų ne politinių manipuliacijų objektu, o virstų ilgalaikiu ir tvariu politikų įsipareigojimu kokybiškai pakeisti šalies švietimo sistemą“, – teigė parlamentarė.


Premjeras išėjo dviejų savaičių atostogų: su šeima jau ilsisi užsienyje

„Atostogausiu ten, kur manau, kad reikalinga atostogauti: tiek šalies viduje, tiek ne šalies viduje. Ir, be abejo, yra svarbiausias laikas – praleisti atostogas su šeima“, – praėjusį trečiadienį žurnalistams sakė Vyriausybės vadovas.

S. Skvernelio darbe nėra nuo penktadienio, vasario 14-osios.

Prezidentas Gitanas Nausėda jam suteikė papildomą poilsio dieną, tai yra tėvadienį, o nuo vasario 17-osios, pirmadienio, jis oficialiai pradeda atostogas.


Į Prezidentūrą neįleistai V. Kuodytei prezidentas įteiks nacionalinę premiją

Valstybės vadovas priverstas aktorei atskirai teikti premiją, nes ketvirtadienį, kai vyko iškilminga nacionalinių premijų teikimo ceremonija, ji nebuvo įleista į Prezidentūrą.

Dėl to atsiprašė ir prezidentas, ir jo patarėja, ir Kultūros ministerija. Tos pačios dienos vakarą kultūros ministras Mindaugas Kvietkauskas bei prezidento patarėja Sonata Šulcė nuvyko į V. Kuodytės spektaklį Jaunimo teatre atsiprašyti.


Vasario 17-oji Lietuvoje ir pasaulyje

Dangaus kūnai: saulė teka 7.37 val., leidžiasi 17.29 val. Dienos ilgumas 9.52 val.

Mėnulis (delčia) teka 3.20 val., leidžiasi 11.21 val.

Vardadieniai:

Aleksas, Donata, Donatas, Vaišvilas, Viltė

Datos:

1387 — pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose paminėti Molėtai, kai kunigaikštis Jogaila padovanojo juos Vilniaus vyskupui. Vyskupijai Molėtai priklausė iki XVIII a.

1806 — gimė archeologas, etnologas, geografas Konstantinas Tiškevičius. Mirė 1868 m.

1920 — sudaryta Klaipėdos krašto direktorija.


Lietuvos trispalvės spalvomis nušvito aukščiausias dangoraižis pasaulyje!

„Lietuvos diplomatai ieško įspūdingų gamtos ar žmogaus rankų kūrinių, kuriuos būtų galima apšviesti Lietuvos trispalvės spalvomis per Vasario 16-ąją ir Kovo 11-ąją“, – BNS sakė Užsienio reikalų ministerijos atstovė Rasa Jakilaitienė.

Lietuvos vėliavos spalvomis taip pat nušvito ir Jungtinių Arabų Emyratų sostinėje Abu Dabyje esanti Abu Dabio nacionalinės naftos kompanijos būstinė bei Vartų bokštas.


V. Landsbergis: esame paieškos, bet ir šunkelių kelyje

Tradicinę šventinę kalbą iš Signatarų namų balkono sostinės senamiestyje V. Landsbergis pradėjo primindamas apie šeštadienį Seime susirinkusį sąjūdį prieš Astravo AE ir šmaikščiai užsimindamas apie šią savaitę įvykusį skandalą, kai į premijų įteikimą Prezidentūroje nebuvo įleista aktorė Viktorija Kuodytė.

„Brangieji, vakar kažkas atsitiko. Susirinko šimtai geros valios žmonių ir gimė antiastravinis sąjūdis. Už Lietuvos gyvybę. Domėkimės juo, remkime, plėskime. Yra prasmė, kokia? Būti ir dalyvauti“, – kreipėsi į susirinkusiuosius V. Landsbergis.


Šventinėje kalboje prezidentas pabrėžė švietimo svarbą: nebegalime švaistyti talentų

„Siekdami šviesesnės valstybės ateities, nebegalime švaistyti talentų. Privalome užtikrinti, kad švietimas būtų socialiai teisingas ir vienodai prieinamas visiems Lietuvos vaikams, nesvarbu, kur jie gyventų“, – šventinėje kalboje trijų Baltijos valstybių vėliavų pakėlimo ceremonijoje prie Prezidentūros sakė šalies vadovas.


Sostinėje tūkstančiai žmonių Vasario 16-ąją paminėjo tradicinėje eisenoje

Ją puošė milžiniška eisenoje dalyvaujančių mokinių, jų mokytojų nešama trispalvė, fone – kelių būgnų ritmai.

Dauguma eisenos dalyvių atvyko pasipuošę tautine simbolika: kai kurie nešini Lietuvos trispalvėmis ir Vyčiais, mokyklų vėliavomis, kiti – apsirišę trispalviais šalikais.

Kasmet renginyje dalyvaujanti Vilniaus Užupio gimnazijos direktorė Virginija Navickienė BNS sakė pastebinti, kad į eiseną susirenka vis daugiau moksleivių.


Vilniuje ir Kaune prisiekė jaunesniųjų karininkų vadų mokymų dalyviai

Vilniuje esančioje Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijoje priesaikas davė 76 aukštųjų mokyklų studentai ir absolventai, kurie pernai rudenį pradėjo tarnybą Lietuvos karo akademijoje ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Butigeidžio dragūnų batalione Klaipėdoje.

„Sveikinu visus ir tikiu, kad jums nepritrūks jėgų ir ištvermės mokytis, o vėliau jas pritaikyti baigus šiuos mokymus. Sėkmės kiekvienam!“ – ceremonijoje sakė Lietuvos karo akademijos viršininkas pulkininkas Juozas Kačergius.


Valstybės apdovanojimai – buvusiam Pentagono vadui, archeologams, dirigentams

„Dėkoju tiems, kurie į dienos šviesą iškėlė 1863-1864 metų sukilimo didvyrių palaikus ir taip grąžino mums svarbią turtingos istorijos dalį. Dėkoju ir mūsų svečiams iš užsienio, kurie nuoširdžiai domisi Lietuva, linki jai klestėjimo bei taikos ir nepaliauja tiesti draugiškas tautas siejančius tiltus“, – ceremonijos pradžioje sakė šalies vadovas.

Buvusiam Pentagono vadui J. Mattisui už JAV ir Lietuvos strateginį gynybinį bendradarbiavimą bei JAV ir NATO įsipareigojimų įtvirtinimą Lietuvoje skirtas ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Karininko kryžius.


D. Grybauskaitė: Vasario 16-oji įpareigoja saugoti nepriklausomybę

Pasak Prezidentės, Vasario 16-oji – tai įkvepiantis pasididžiavimo jausmas Lietuva ir jos žmonėmis, atkūrusiais ir tebekuriančiais valstybę. Už jų ryžtą ir drąsą, neparduotą ir neišduotą meilę Tėvynei. Tai ir įpareigojimas branginti bei ginti mūsų šalies Nepriklausomybę ir demokratiją.      

Šiemet minime 102-ąsias metines, kai 1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Taryba Vilniuje pasirašė Nepriklausomybės aktą. Taip pat šiemet minime Steigiamojo Seimo, paskelbusio Lietuvą demokratine Respublika, šimtmetį.


Lietuva švenčia valstybės atkūrimo 102-ąsias metines

Sekmadienio rytą Nepriklausomybės Akto signatarų atminimas pagerbtas sostinės Rasų kapinėse.

Pagarbą valstybės kūrėjams atidavė prezidentas Gitanas Nausėda, Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis.

Po šio pagerbimo prasidėjo jaunimo patriotinė eisena „Valstybingumo keliu“. Jaunimas iš visos Lietuvos dainuodami, mušdami būgnais, nešini trispalvėmis žygiavo nuo Katedros, kur ilsisi Vytautas Didysis ir Lietuvos globėjas Šv. Kazimieras, pro Signatarų namus, Rotušę, paminklą J. Basanavičiui, rūmus, kuriuose posėdžiavo Didysis Vilniaus Seimas, iki Rasų kapinių.


Vilniuje atidarytas pirmasis vaikų hospisas Lietuvoje

„Šiandien didžiulė garbė stovėti čia tarp Jūsų. Tai nepaprastai svarbi ir didinga diena mūsų valstybei. Nes Jūs, būtent Jūs, įkūrę, pastatę ir puoselėjantys šį hospisą, esate šviesa Šviesoje. Nes Jūs auginate tarpvalstybinį, bendruomeninį, bendražmogiškąjį ryšį ir klojate tvirtus vertybinius pamatus. Jūs stiprinate nuo kasdienybės sugrubusias mūsų sielas, atgaivinate pavargusias širdis, paguodžiate šeimas, paliestas sunkios ligos ir negailestingo likimo. Jūs nešate aukštai tikėjimo vėliavą“, – sakė pirmoji šalies ponia.


Už lietuvybės puoselėjimą apdovanotas Vokietijos lietuvis V. Bartusevičius

Užsienio reikalų ministerijos teigimu, jam apdovanojimas skirtas už ilgametę mokslinę veiklą išsaugant lietuvių išeivijos kultūrinį paveldą, istoriją bei už indėlį stiprinant bendruomenę ir paramą Vasario 16-osios gimnazijai.

Vokietijos Hiutenfeldo mieste įsikūrusioje gimnazijoje šeštadienį apsilankė užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius, čia jis dalyvavo renginyje, skirtame Lietuvos valstybės atkūrimo dienai ir gimnazijos 70-mečiui paminėti.


Lietuvoje pagerintas dvynių ilgaamžiškumo rekordas

Nemunėlio Radviliškyje 1921 m. lapkričio 14 d. gimusios dvynės Drevinskaitės – Jadvyga Ona Slabkevičienė ir Malvyna Katrina Samulienė, perkopusios 98 metų amžių, pripažintos vyriausiomis dvynėmis Lietuvoje.

M. K. Samulienė susilaukė dviejų sūnų ir dukros, o J. O. Slabkevičienė užaugino sūnų ir tris dukras. Dabar viena iš šių garbingo amžiaus moteriškių gyvena Biržuose, kita Nemunėlio Radviliškyje.

Šiuo metu agentūra „Factum“ tikrina gautą informaciją apie kitas dvynių poras ir ateityje tikisi sudaryti vyriausiųjų dvynių dešimtuką.


Socialdemokratai apie Sąjūdį prieš Astravą: tai – konservatorių rinkimų akcija

Kaip Eltai sakė partijos komunikacijos vadovas Justinas Argustas, socialdemokratai suburto darinio veikloje nedalyvaus.


Bręsta planas steigti naują Viešojo saugumo kolegiją: ar tikrai reikia?

Vyriausybė savo ketinimus argumentuoja tuo, kad esama situacija ne visiškai atitinka lūkesčius, kurie keliami ruošiant vidaus tarnybos pareigūnus. Pasak VRM atstovų, šiuo metu MRU Viešojo saugumo akademijoje suteikiamos daugiau teorinės žinios ir nėra užtikrinama tarpinė išsilavinimo grandis.

Palaikymą Viešojo saugumo kolegijos steigimo iniciatyvai išsakė ir premjeras Saulius Skvernelis. Dar praėjusių metų lapkritį Vyriausybės vadovas teigė, kad jau 2020 m. rugsėjo 1 d. galėtų pradėti veikti nauja Viešojo saugumo kolegija.

Savo ruožtu Mykolo Romerio universiteto (MRU) Viešojo saugumo akademijos dekanė Snieguolė Matulienė ne tik abejoja Viešosios kolegijos steigimo reikiamybe, bet ir įžvelgia tam tikras grėsmes, kurios iškiltų įsteigus naują akademinį darinį. Kita vertus, S. Matulienė tvirtina reginti ir tam tikrą nenuoseklumą, kai apie optimizaciją kalbantis Ministrų Kabinetas prabyla apie dar vienos kolegijos steigimą. Jos teigimu, net jei ir yra Vyriausybės nusiskundimų dėl pareigūnų ruošimo, identifikuotas klaidas pašalinti yra įmanoma.

VRM iniciatyva abejoja ir Vilniaus universiteto profesorė, švietimo ekspertė Vilija Targamadzė, akcentuodama, kad naujosios kolegijos steigimas prieštarauja švietimo sektoriuje vykdomai optimizacijai.

Šiuo metu policijos pareigūnus rengia Kaune įsikūrusi Lietuvos policijos mokykla Mykolo Romerio viešojo saugumo akademija. Baigusieji Policijos mokyklą gali būti priimti į tarnybą policijoje pirminės grandies policijos pareigūnais, o baigusieji studijas Viešojo saugumo akademijoje gali būti priimti į kriminalinės ir viešosios policijos tyrėjų bei specialistų pareigas.

Tikslas – tarpinė pareigūnų išsilavinimo grandis

Vidaus reikalų ministrės Ritos Tamašunienės patarėja Božena Zaborovska-Zdanovič teigia, kad Viešojo saugumo kolegijos steigimu siekiama, jog atsirastų dar viena išsilavinimo grandis ir būtų užtikrintas pakopinis išsilavinimas. Apie pareigūnų rengime susidariusį vakuumą tarp pirminių ir tęstinių aukštojo mokslo studijų dar 2017 metais kalbėjo ir buvęs vidaus reikalų ministras Eimutis Misiūnas, taip pat akcentavęs Viešojo saugumo kolegijos steigimo poreikį.

„Mūsų tikslas yra, kad atsirastų tiesiog dar viena išsilavinimo grandis, būtų pakopinis išsilavinimas, nes šiuo metu, tarkim, mes turime Policijos mokyklą ir vėliau yra tik universitetai. Nebelieka tarpinės grandies, o ne paslaptis, kad kartais, pabaigus Policijos mokyklą, galbūt pareigūnams gali neužtekti stojamojo balo, kad patektų į universitetą. Tuo metu į kolegiją jie drąsiai galėtų stoti“, – Eltai sakė B. Zaborovska-Zdanovič.

Vidaus reikalų ministrės patarėjos teigimu, įsteigus Viešojo saugumo kolegiją, būtų užtikrinta, kad darbą baigęs policijos pareigūnas turėtų aukštąjį išsilavinimą ir lengviau galėtų integruotis į darbo rinką.

„Įsivaizduokime situaciją, kai žmogus baigia Policijos mokyklą, dirba policijoje dvidešimt metų, tada išeina į pensiją 40 ar 45 metų ir turi tik profesinį išsilavinimą, neturi aukštojo. Tai šiuo atveju jis turėtų aukštąjį išsilavinimą ir jam būtų lengviau integruotis į darbo rinką“, – teigė vidaus reikalų ministrės patarėja. Pasak jos, tikimasi, kad naujoji kolegija bus žinybinė, ir jos įsteigimas padės tikslingai ruošti reikalingus pareigūnus.

Įsivaizduokime situaciją, kai žmogus baigia Policijos mokyklą, dirba policijoje dvidešimt metų, tada išeina į pensiją 40 ar 45 metų ir turi tik profesinį išsilavinimą, neturi aukštojo.

Pasak B. Zaborovskos-Zdanovič, dėl Viešojo saugumo kolegijos steigimo yra suburta darbo grupė, kuri turės atsakyti į kylančius klausimus, jos tikslas – iki balandžio pabaigos parengti priemonių planą.

„Yra suburta darbo grupė, ir ji iš tikrųjų turės atsakyti į tam tikrus klausimus. Vienas iš jų – ar tai neprieštarauja bendroms reformoms švietimo sektoriuje, ir tada matysime. Bet kol kas tokių prieštaravimų nėra. Galbūt ateityje, po diskusijų bus pakeitimų, bet šiandien nėra“, – patvirtino vidaus reikalų ministrės patarėja.

B. Zaborovska-Zdanovič taip pat patikino, kad darbo grupėje bus nuspręsta ir dėl naujosios kolegijos infrastruktūros, nuo kurios priklausys ir finansiniai kaštai.

„Kol kas tikrai neturime konkrečių sumų, nes vienaip atrodytų, jeigu darbo grupėje bus nuspręsta pritaikyti esamas patalpas ir tik išplėsti programas, pasamdyti dėstytojus. Bet kitokie skaičiavimai būtų, jeigu būtų nuspręsta iš naujo viską kurti. Kadangi kol kas nėra priimtas sprendimas iki galo, kaip tai atrodys ir kokiu keliu bus einama, tai kol kas skaičių neturime. Bet jeigu bus pasirinkta kolegija išnaudojant turimą infrastruktūrą, tai neturėtų būti labai brangu“, – sakė B. Zaborovska-Zdanovič.

Dekanė: VRM išsakytus trūkumus galima pašalinti

Mykolo Romerio universiteto (MRU) Viešojo saugumo akademijos dekanė Snieguolė Matulienė Eltai teigė, kad Vidaus reikalų ministerijos (VRM) užsibrėžtas tikslas steigti atskirą žinybinę ir tiesiogiai VRM pavaldžią aukštąją neuniversitetinę mokyklą jai kelia labai daug abejonių. Pasak MRU Viešojo saugumo akademijos dekanės, „tokios žinybinės kolegijos atsiradimas – tai uždaros sistemos pavyzdys“.

Taip pat S. Matulienė atkreipia dėmesį, kad dėl Viešojo saugumo kolegijos įsteigimo reikėtų keisti Mokslo ir studijų įstatymą.

„Pagal Mokslo ir studijų įstatymo 42 straipsnį kolegijoje turi būti vykdomos ne mažiau kaip dvi studijų kryptys. Tad specialiai reiktų keisti Mokslo ir studijų įstatymą arba išplėsti ketinamų vykdyti studijų kryptis, nors šiuo metu deklaruojama, kad kol kas yra poreikis vykdyti studijas tik visuomenės saugumo kryptyje“, – pažymi ji.

S. Matulienės įsitikinimu, labai siaura specializacija visuomenės saugumo kryptyje riboja ir absolventų karjeros galimybes. Taip pat profesorė akcentuoja ir laiko bei finansų išteklius, kurie būtų sueikvoti steigiant naująją kolegiją.

Visgi MRU dekanė ne tik abejoja Viešosios kolegijos steigimo reikiamybe, bet ir įžvelgia tam tikras grėsmes, kurios iškiltų įsteigus naują akademinį darinį.

„Pirma, išplečiamas Lietuvos aukštųjų mokyklų (kolegijų) tinklas, kai šiuo metu kaip tik siekiama konsoliduoti aukštojo mokslo tinklą. Antra, labai ribotas studentų skaičius vykdant vos dvi (pagal Mokslo ir studijų įstatymo reikalavimą) studijų programas – tai tokiai aukštajai mokyklai neužtikrina rentabilumo. (...) Trečia, mokslas saugumo (visuomenės saugumo) kryptyje Lietuvoje būtų menkai plėtojamas“, – nuogąstavimais dalinasi S. Matulienė.

Viešojo saugumo akademijos dekanės teigimu, būtina atkreipti dėmesį į tai, kad įsteigus naująją kolegiją visuomenės saugumo srityje nebeliktų fundamentalių mokslo tyrimų.

„Šioje kolegijoje būtų vykdomi tik taikomieji mokslo tyrimai. Tai reiškia, kad visuomenės saugumo srityje nebeliktų fundamentalių mokslo tyrimų, kuriais grindžiama saugumo mokslo raida, valstybės poreikių identifikavimas ir t. t. Tokia kolegija negali užtikrinti visų studijų pakopų visuomenės saugumo kryptyje vykdymo, o tai neatitinka ES standartų“, – atsakyme teigia MRU dekanė.

MRU dekanė atkreipia dėmesį ir į tai, kad Viešojo saugumo kolegijos steigimas prieštarauja šiuo metu vykstančiam aukštųjų mokyklų tinklo optimizavimo procesui.

„Taip, šiuo metu vyksta aukštųjų mokyklų tinklo optimizavimas, ir naujos kolegijos steigimas su išskirtinėmis teisėmis prieštarauja valstybės strateginiams tikslams švietimo sektoriuje. Jau prasideda diskusijos tarp esamų kolegijų, kodėl rekomenduojant jungtis į konsorciumus kai kurioms kolegijoms dėl rentabilumo, siekiant užtikrinti studijų kokybę, steigiama nauja Viešojo saugumo kolegija“, – rašoma MRU dekanės atsakyme.

Visgi S. Matulienė pripažįsta, kad VRM buvo įspėjusi MRU dėl netinkamo studijų kokybės užtikrinimo. Nepaisant to, MRU dekanė įsitikinusi, kad studijų trūkumus galima pašalinti.

„Pagrindiniai priekaištai – studentai neturi įgūdžių dirbti su informacinėmis sistemomis, kurios yra kasdieninis policijos pareigūnų veiklos įrankis. Siekdami pašalinti nurodytus trūkumus, kreipėmės į Vidaus reikalų ministeriją ir Policijos departamentą dėl galimybės studentams suteikti šias reikalingas kompetencijas bendradarbiaujant Policijos departamentui ir MRU, tačiau gautuose raštuose nurodoma, kad tokios galimybės nėra. (...) Tačiau, mano įsitikinimu, šiuos trūkumus galima pašalinti, jei tik būtų abipusis siekis parengti kompetentingą pareigūną“, – informuoja S. Matulienė.

„Galiu atsakingai pasakyti, kad buvome ir esame pasiruošę konstruktyviai diskusijai dėl pareigūnų rengimo tobulinimo“, – tvirtina S. Matulienė.


A. Armonaitė: esame lūžio taške – arba klumpame, arba braunamės į priekį

Renginyje taip pat buvo pristatyta Laisvės partijos reitingavimo artėjančiuose Seimo rinkimuose tvarka.

Lietuvai, pasak Laisvės partijos, būtina skatinti talentų programų efektyvumą, taip pat vystyti ekonominį augimą bei veikti sumaniai.

„Naujajame ekonomikos plane“ numatytos švietimo gerinimo gairės – kokybiško ikimokyklinio ugdymo, mokytojų ir dėstytojų tobulėjimo bei nuoseklaus jų atlyginimo augimo, profesinio mokslo ir verslo bendradarbiavimo, taip pat gabiausių mokinių skatinimo tobulintis geriausiuose pasaulio universitetuose.


V. Landsbergis ragina netylėti dėl Astravo AE: tai reikštų kapituliaciją

Tai, sako profesorius, reikštų kapituliaciją. Lietuvos pasipriešinimas, pabrėžia V. Landsbergis, yra kaimyninės Baltarusijos gynymas nuo Rusijos įtakos.

„Kol būsim, tol priešinsimės. Avinėlių tylėjimas būtų kapituliacija“, – šeštadienį Seime surengtame Sąjūdžio prieš Astravo AE pirmajame suvažiavime sakė V. Landsbergis.

Jo teigimu, prezidento Gitano Nausėdos žodžiai, esą Sąjūdis prieš Astravo AE gerokai pavėluotas, tik dar labiau paskatina kalbėti garsiau.

Kol būsim, tol priešinsimės. Avinėlių tylėjimas būtų kapituliacija.


Kaunas dėkoja V. Adamkui už nubrėžtą kryptį į laisvą ir drąsią Lietuvą

Nominacija „Laisva šalis 2019“ „už nubrėžtą kryptį į modernią, laisvą ir drąsią Lietuvą“ skirta prezidentui Valdui Adamkui.

Kaunas dėkoja Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Vaikų ligų klinikos vadovui prof. Rimantui Kėvalui „už holistinį požiūrį į vaiko sveikatą ir raidą“ (nominacija „Stipri šalis 2019”).

Apdovanojimas nominacijoje „Šviesi šalis 2019” skirtas dainininkui ir aktoriui Andriui Mamontovui, kuriam žadama padėkoti „už tautiškumo stiprinimą ir pilietiškas idėjas kūryboje“.


Orai: Lietuvoje sekmadienį ir pirmadienį laukiama šilumos rekordų

Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos sinoptikė Teresė Kaunienė sako, kad savaitgalį laukia šiltesni, tačiau vėjuoti orai. Per šias dvi dienas temperatūra labiausiai įšils sekmadienį. Ji svyruos nuo 4 iki 9 laipsnių šilumos.

„Vakarinėje pusėje tarpais palynos, o rytinėje pusėje, greičiausiai, lietaus pavyks išvengti. Ypač sostinėje šventinių renginių negadins. Net ir pragiedrulių galime tikėtis. Nebus saulėta, bet pro debesėlį saulutė pasirodys“, – BNS sakė T. Kaunienė.


Lietuva mini gimtadienį – Valstybės atkūrimo 102-ąsias metines

Šeštadienio vidudienį Lietuvos partizanų memoriale Minaičių kaime Radviliškio rajone prasidės 1949 m. vasario 16 d. Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos paskelbtos deklaracijos minėjimas.

Vakare Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje – iškilmingas Vasario 16-osios koncertas „Skiriama Nepriklausomybei". Koncerto globėjas – prezidentas Gitanas Nausėda.

Valstybės gimtadienio minėjimo renginiai bus tęsiami ir pagrindinę šventės dieną – vasario 16-ąją.

Pirmiausia Nepriklausomybės Akto signatarų atminimas bus pagerbtas sostinės Rasų kapinėse.


Įspėja keliausiančius: naktį stiprės vėjas, galimas plikledis

Švenčionių rajone, mažesnio eismo intensyvumo rajoniniuose keliuose, miškingose vietovėse, kelių dangos vietomis yra padengtos prispausto sniego sluoksniu, praneša Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos.

Hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, šalyje be kritulių. Oro temperatūra – nuo 0 iki 4 laipsnių šilumos.