Lietuvoje buriasi dar vienas naujas politinis judėjimas – Kairiųjų aljansas

Daugiau nei dvi dešimtys naujojo judėjimo narių trečiadienį pranešė pasirašę manifestą, kuriuo raginama ieškoti sprendimų ekologijos, socialinės ir turtinės nelygybės, ekonominio ir psichologinio nesaugumo bei kitoms problemoms.

Pasak jų, šiuo metu politikoje veikiantys kairieji yra susiskaldę į smulkias ideologinių niuansų vedamas grupes, tad siūloma vienytis „progresyviam solidarumui“.


G. Landsbergis pasiruošęs Seimui detaliau pristatyti dokumentą dėl Kinijos

„Praeitą penktadienį per Užsienio reikalų komiteto posėdį turėjau galimybę bendrais bruožais pristatyti tolimesnius žingsnius, atsakiau į tuo metu buvusius klausimus. Jei tokių klausimų bus daugiau, atsakysiu į juos“, – BNS trečiadienį sakė Lietuvos diplomatijos vadovas.

„Nėra problemos, maniau, kad jau supažindinau, bet jei yra poreikis didesnis, padarysiu tą“, – pridūrė jis.

Taip G. Landsbergis kalbėjo po to, kai Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkė Laima Liucija Andrikienė pareiškė, kad parlamentarai siekia susipažinti su minėtuoju dokumentu.


A. Anušauskas: prieš porą savaičių atnaujinti mobilizacijos planai

„Tiesą sakant, tai jau padaryta. Tik tiek galėčiau detalizuoti. Kadangi tai buvo padaryta prieš porą savaičių, Vyriausybė patvirtino poįstatyminius aktus, reikalingus planus“, – trečiadienį Vyriausybėje sakė ministras.

„Detalės tų planų nėra atskleidžiamos, bet bet kokiu atveju atnaujinimas įvyko“, – pridūrė jis.


Ministras: su dabartiniais ribojimais galima suvaldyti COVID-19 pandemiją

Jis taip sakė paklaustas, kada Lietuvoje būtų galima tikėtis galimybių paso ir kitų ribojimų atsisakymo.

„Matyt, svarbiausios žinutės dabar yra tokios, kad ligoninėse turime pakankamai stabilią situaciją, reanimacijoje situacija yra stabilesnė nei buvo rugsėjį, vidutinis mirčių skaičius yra mažesnis nei buvo antros pandemijos bangos metu“, – trečiadienį Vyriausybėje sakė ministras.

„Tai, kad, matyt, visa tai yra požymiai, kurie rodo, kad yra tikimybė mums su šita visa įrankių dėže suvaldyti šią pandemiją“, – pridūrė jis.


G. Landsbergis: rizikos dėl baltarusiškų trąšų tranzito „išravėtos“

„Mes matėme nuo pradžių rizikas, kad bus perimami tam tikri trąšų kiekiai, bet Vyriausybė pasinaudojo suteiktu laiku, kad tas rizikas išravėtume ir mėgintume pasiruošti tam režimui, kuris įsigalios nuo vasario 1 dienos. Tikimės, kad didelė dalis tų pavojų yra numatyta, teisinis režimas, sutarties nutraukimo pati sąlyga padeda tam tikrą pagrindą“, – trečiadienį Seime žurnalistams sakė  Gabrielius Landsbergis.


Savivaldybėms – beveik dvidešimt geltonųjų autobusiukų moksleivių pavėžėjimui

Vyriausybės trečiadienio sprendimu autobusiukai „Iveco Daily“ bus perduoti Alytaus, Biržų, Joniškio, Jurbarko, Kaišiadorių, Kėdainių, Kauno, Lazdijų, Mažeikių, Pasvalio, Prienų, Rokiškio, Ukmergės, Utenos, Trakų, Ignalinos rajonų, taip pat Pagėgių, Marijampolės ir Visagino savivaldybėms.

Transporto priemonės bus perduotos konkrečioms mokykloms vykdyti moksleivių pavėžėjimą.

Autobusiukus įsigijo Nacionalinė švietimo agentūra už 878 tūkst. eurų.


24 milijonus eurų laimėjęs vilnietis lemtingą bilietą nusipirko taromate pridavęs butelius

– Didžiulis laimėjimas. Ar tikėjotės, kad kada nors į Lietuvą ateis tokia pinigų suma?

– Iš tikrųjų tai įspūdingas laimėjimas ir kadangi mes organizuojame šią loteriją jau dešimt metų, tai pats didžiausias laimėjimas yra 90 milijonų. Tai vieną kartą turėtų aplankyti ir mus. Pasirodo, kad tai ir įvyko.

– Paaiškėjo ir laimėtojas, pagaliau jis atsirado. Kas jis toks, iš kur ir kaip nusipirko bilietą?


Dėl ant Kryžių kalno filmuojamo nuogo vyro – Seimo nario kreipimasis

Į Seimo narį kreipėsi mažamečių vaikų tėveliai, kurių atžalos dalyvavo belgų režisieriaus kuriamos juostos filmavime ant Kryžių kalno. Anot A. Gedvilo, paaiškėjo, kad vienos scenos metu mažamečių vaikų akivaizdoje buvo filmuojamas visiškai nuogas vyras. Apie tokį filmo scenarijų nebuvo informuoti nei vaikai, nei jų tėveliai.

Reaguodamas į šį įvykį, Seimo narys kreipėsi į teisėsaugos ir vaiko teises užtikrinančias institucijas.


R. Juknevičienė perrinkta Saugumo ir gynybos pakomitečio vicepirmininke

Jos kandidatūrai buvo pritarta bendru sutarimu. Parlamento kadencijos viduryje pasikeitus jo vadovybei iš naujo rengiami komitetų pirmininkų ir vicepirmininkų rinkimai.

EP narė R. Juknevičienė šio pakomitečio vicepirmininke tapo praėjusių metų birželį, ji yra atsakinga už pirmininkavimą posėdžiams pirmininkui negalint, taip pat ji prisidės formuojant posėdžių darbotvarkę.

„Dėkoju kolegoms už pasitikėjimą ir galimybę toliau tęsti darbus“, – sakė EP narė.

Dėkoju kolegoms už pasitikėjimą ir galimybę toliau tęsti darbus.


G. Landsbergis: jokių pokyčių dėl Taivaniečių atstovybės pavadinimo neplanuojama

„Ne, nėra tokių ketinimų, dėl oficialaus pavadinimo nėra jokių planų, esu pasakęs ne vieną kartą“, – trečiadienį žurnalistams Seime sakė G. Landsbergis.

Taip jis komentavo naujienų agentūros „Reuters“ pranešimą, kad Lietuva, siekdama sušvelninti ginčą su Kinija, siūlo pakeisti Taivaniečių atstovybės ​​Vilniuje pavadinimo vertimą į kinų kalbą.

„Jei be jokių šaltinių, be nieko, net citatos nėra, labai sunku komentuoti tokius sklandančius gandus“, – sakė G. Landsbergis.


P. Saudargas: atvejų skaičiui peržengus 10 tūkst., nebe visi galės išsitirti

„Čia galbūt kažkoks laikinas disbalansas dėl to, kad dabar šiaip daugiau žmonių važiuoja testuotis. Turi atvažiuoti tie, kurie registruojasi, ir ta registracija turi būti kas tiek minučių, per kiek punktas logistiškai pajėgus priimti. Man atrodo situacija susinormalizuos, bet jeigu punktai užsikraus dešimtimis tūkstančių atvejų per dieną, galbūt nebus pajėgios laboratorijos nustatyti tikslaus atvejų skaičius ir bus labai platus užsikrėtimas“, – trečiadienį „Žinių radijui“ sakė P. Saudargas.


Lietuvos kariuomenės vadas: panika visuomenėje – ne visai pagrįsta

„Žmonės tikrai trupučiuką patiria tokį lengvą šoką arba paniką, tačiau visuomenės panika arba šokas yra ne visai pagrįstas. Saugumo situacija, kuri dabar klostosi Ukrainoje, tiesiogiai karinės grėsmės nekelia, nes visa operacija, kurią vykdo Rusijos Federacija, yra nukreipta prieš Ukrainos valstybę“, – trečiadienį LRT radijui teigė V. Rupšys.

Lietuvos kariuomenės vado teigimu, nors karinių pajėgų dislokavimas Baltarusijoje gali kelti nerimą, veiksmai nėra tiesiogiai nukreipti prieš Lietuvą.


P. Mačiulis: kalbos apie keblius prezidento ir valdančiųjų santykius – sutirštintos (interviu)

„Noriu tikėti, kad, nepaisant praeityje kilusių įtampų, kurių dalį drįsčiau pavadinti dirbtinai eskaluotomis, valdančioji dauguma neturi strateginio tikslo nepalaikyti konstruktyvių santykių su prezidentu“, – interviu naujienų agentūrai ELTA sakė prezidento vyriausiasis patarėjas vidaus politikos klausimais.

Paprašytas palyginti prezidento Gitano Nausėdos darbą su Sauliaus Skvernelio ir Ingridos Šimonytės vyriausybėmis P. Mačiulis juokauja, kad lengviausiai dirbti su opozicija. Kita vertus, tikina P. Mačiulis, nepaisant viešojoje erdvėje vis atsirandančių nesutarimo taškų, kalbos apie keblius prezidento ir dešiniųjų valdžios santykius yra sutirštintos. Jo teigimu, G. Nausėda prezidento instituciją tiesiog mato kaip natūralią atsvarą valdančiajai daugumai. Kitaip tariant, bent jau iš prezidento pusės nėra jokių nereikalingų asmeniškumų.

„Jei idėjos ir veiksmai geri, prezidentas parems, jei kažkas daroma ne taip, nereikia tikėtis, kad valstybės vadovas tylės“, – pažymi P. Mačiulis.

P. Mačiulis aptarė ir situacijas, kai prezidentas kritikavo ir, regis, net abejones kėlė dėl kelių I. Šimonytės Vyriausybės ministrų tolesnio darbo. P. Mačiulis neslėpė – sveikatos apsaugos, užsienio reikalų ir susisiekimo ministrus nuo prezidento pareiškimo, kad jais nepasitikima, gelbėjo specifinės aplinkybės. P. Mačiulis svarstė, kad pandemijos sąlygomis atleisti sveikatos apsaugos ministrą būtų buvę neteisinga, nes valdančiųjų galimybės surasti jam pamainą, akcentavo jis, buvo ganėtinai kuklios. Kita vertus, pažymėjo patarėjas, prezidentas niekada ir nekėlė pasitikėjimo Arūnu Dulkiu klausimo.

„Tiesiog būdavo duodamos pastabos, kai situacija su vakcinavimu ar pandemijos valdymu buvo prasta“, – sakė P. Mačiulis, pridurdamas, kad panaši situacija šiuo metu yra ir su susisiekimo bei užsienio reikalų ministrais.

„Ar galima keisti ministrus, kol padarytos klaidos neištaisytos? Ar bent jau nepabandytos ištaisyti“, – retoriškai klausė P. Mačiulis, užsimindamas ir apie kriterijus, kuriuos reikėtų pasiekti, kad prezidentas manytų, jog dėl baltarusiškų trąšų Vyriausybės padarytos klaidos yra ištaisytos.

Interviu P. Mačiulis taip pat įvertino valdančiųjų inicijuotas ir rezonansą visuomenėje kėlusias iniciatyvas, tai, ko prezidentas tikisi iš Seimo pavasario sesijos bei kaip Prezidentūra vertina savo darbą pirmojoje pirmosios kadencijos pusėje.

– Prezidentas įpusėjo pirmąją savo kadenciją. Šalies vadovui panašų laiką teko dirbti su dviem skirtingomis Seimo daugumomis ir dviem skirtingomis Vyriausybių sudėtimis. Iš Prezidentūros perspektyvos žvelgiant, ar labai skiriasi darbas su viena ir kita dauguma?

­– Lyginant darbą su dviem Vyriausybėmis, galima atrasti labai daug panašumų. Nepaisant nuomonių ir pozicijų skirtumų, prezidentas yra išlaikęs konstruktyvius santykius ir su S. Skverneliu, ir su I. Šimonyte. Taip pat ir su ministrais. Be vienos kitos išimties, Prezidentūra palaikė ir palaiko gerus darbo santykius su ministerijomis. Aišku, jeigu spręstume tik pagal antraštes laikraščiuose ir portaluose, gali susidaryti įspūdis, kad situacija tarp Vyriausybės ir prezidento yra labai kebli. Tačiau taip tikrai nėra, tai sutirštintos spalvos.

– O su kuria Vyriausybe – Skvernelio ar Šimonytės – buvo paprasčiau dirbti?

– Į jūsų klausimą atsakyčiau taip – lengviausia sutarti su opozicija. O jeigu rimtai, tai apibendrinimus geriausia daryti ne iš šios dienos aktualijų ir antraščių, o žvelgiant retrospektyviai į kelerių metų laikotarpį ir vertinant rezultatą.

Šiandien gali atrodyti, kad Prezidentūros santykiai su S. Skvernelio Vyriausybe buvo tobuli. Na, tikrai nebuvo tarp šių institucijų bendradarbiavimas rožėmis klotas. Visko buvo, tačiau kai apibendrini visą laikotarpį – tai nebuvo blogas laikas kalbant apie tarpinstitucinius santykius, nepaisant užklupusios pandemijos ir kitų įvykių.

– Prezidentui dirbant su I. Šimonytės kabinetu buvo momentų, kai atrodė, kad šalies vadovas tarsi jau svarsto pasitikėjimo keliais ministrais klausimą. Abejones prezidentas kėlė tiek dėl sveikatos apsaugos ministro Arūno Dulkio, kurį viešai paragino „perlaužti pandeminę situaciją“ arba trauktis iš pareigų, tiek dėl užsienio reikalų ir susisiekimo ministrų, kurie klausimų susilaukė baltarusiškų trąšų skandalo kontekste. Ar prezidentas realiai svarstė kuriam nors iš šių trijų ministrų pasakyti tai, ką buvo pasakęs S. Skvernelio Ministrų Kabineto nariui Jaroslavui Narkevičiui?

– Kiekviena situacija unikali, tačiau jūsų paminėtus ministrus kažkuria prasme gelbėjo pačios situacijos. Kad ir kaip nesisektų sveikatos apsaugos ministrui, jį pakeisti pandeminės krizės fone nebūtų teisinga. Ministrui sunkiai sekėsi surasti komandos narius, viceministrus. Todėl čia galima kelti retorinį klausimą, ar tikrai atleidus sveikatos apsaugos ministrą valdančioji dauguma būtų radusi kuo jį pakeisti?

Aišku, jeigu spręstume tik pagal antraštes laikraščiuose ir portaluose, gali susidaryti įspūdis, kad situacija tarp Vyriausybės ir prezidento yra labai kebli. Tačiau taip tikrai nėra, tai sutirštintos spalvos.

Tik atkreipsiu dėmesį, kad prezidentas niekada nekėlė pasitikėjimo klausimo Arūnu Dulkiu. Tiesiog būdavo duodamos pastabos, kai situacija su vakcinavimu ar pandemijos valdymu buvo prasta. Ne tik pastabos, bet ir konkretūs pasiūlymai, paremti prezidento suburtos Sveikatos ekspertų tarybos išvadomis.

Panaši situacija šiandien ir su susisiekimo bei užsienio reikalų ministrais. Ar galima keisti ministrus, kol padarytos klaidos neištaisytos? Ar bent jau nepabandytos ištaisyti.

– Pone Mačiuli, ar tai, kaip šiuo metu Vyriausybė sprendžia  baltarusiškų trąšų klausimą ir tai, kad jau yra nutarta, jog Lietuvos geležinkelių“ ir „Belaruskalij“ sutartis kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui, Prezidentūros vertinimu, reiškia, kad Vyriausybė susitvarkė su kilusia politine krize? Kitaip tariant, ar Prezidentūrai jau yra aiškūs atsakymai į klausimus, ar užsienio reikalų ir susisiekimo ministrai yra verti likti užimamuose postuose? Priminsiu, kad dar gruodį jūsų kolegė Asta Skaisgirytė tvirtino, jog prezidentas, tik sulaukęs atsakymų į šioje istorijoje kilusius klausimus, spręs dėl šių ministrų likimo.

– Yra formalūs sprendimai, yra jų įgyvendinimas. Tad palaukime bent vasario mėnesio pradžios. Iki tol premjerė yra pažadėjusi, kad visi taškai bus sudėti ant „i“ ir Lietuva nebepatirs reputacinės krizės. Ir bus aiškus Vyriausybės planas, kaip su mažiausiais nuostoliais Lietuvai pasiekti išsikeltus tikslus.

Prezidento nuomone, svarbu, kad Baltarusijos režimui skirtos sankcijos nebūtų nutaikytos į Lietuvą. O taip gali nutikti, jeigu „Lietuvos geležinkeliai“ nebeveš trąšų, tačiau tai darys kiti vežėjai Lietuvoje arba kaimyninėse valstybėse. Be to, Vyriausybė, prieš imdamasi bet kokių veiksmų, turi labai rimtai įvertinti teisinius niuansus, kad viskas vyktų pagal tarptautinę teisę ir Lietuva nepatirtų papildomų nuostolių arbitražo teismuose. Situacija nėra paprasta – yra ne tik sutartis su „Lietuvos geležinkeliais“, bet ir dvišalė sutartis dėl tranzito. Tad visi niuansai privalo būti įvertinti, o veiksmai ir atoveiksmiai apskaičiuoti. Negalima, kad Lietuva dar kartą patektų į panašią situaciją kaip su Taivaniečių atstovybe, kai Užsienio reikalų ministerijos vadovai po to prisipažįsta nenumatę to ar ano.

Įsivaizduokite situaciją, jeigu arbitražo teismas priteistų Lietuvai mokėti dideles baudas, jos būtų mokamos tam pačiam Baltarusijos režimui. Tai būtų ne tik finansinis smūgis Lietuvai, bet ir didžiulė žala reputacijai.

– Iš to, ką dabar sakote, galima suprasti, kad jei nebus arbitražo priteistų baudų ir jei po vasario pirmosios baltarusiškų trąšų nesiims gabenti kiti Lietuvos ar Latvijos vežėjai, tai reikš ir tai, kad pasitikėjimo testą ministrams pavyko išlaikyti? Ar visgi Prezidentūroje yra svarstomi ir kitokie konkretūs rodikliai, dėl kurių būtų ryžtasi pasakyti – šiais ministrais pasitikėjimo nėra?

– Jeigu viskas vyktų pagal jūsų minimą scenarijų, tai reikštų, kad ministrams pavyko ištaisyti tas klaidas, dėl kurių kilo reputacinė krizė Lietuvai. Tačiau tikrai nenoriu užbėgti įvykiams už akių. Svarbu, kad Vyriausybė priimtų sprendimus atsakingai apgalvojusi ir pasvėrusi galimas trumpalaikes ir ilgalaikes pasekmes.

–  Opozicinės jėgos ragina prezidentą pareikšti nepasitikėjimą Gabrieliumi Landsbergiu dėl Taivaniečių atstovybės klausimo. Ar prezidentas girdi šiuos raginimus? Kaip jis juos vertina?

– Raginimus girdime. Prieš kelias dienas G. Landsbergis pristatė planą, kaip deeskaluoti santykius su Kinija. Pirmiausia prezidentas vertins, kaip įgyvendinamas deeskalavimo tikslas, tada bus lengviau kalbėti apie ministro atsakomybę ir darbo rezultatus.

– Ar šiai deeskalacijos misijai prezidentas duoda konkretų laiką: mėnuo, pusmetis, metai? Kiek laiko gali užtrukti ministro Landsbergio atsakomybės dėl santykių su Kinija vertinimas?

– Čia svarbus ne dienų terminas, o rezultatas. Rezultatas bus matomas, jį galės visi įvertinti.

– Grįžkime prie Prezidentūros ir Seimo santykių. Ar per visą prezidentavimo laiką išsigrynino Seimo partijos, su kuriomis Prezidentūrą jungia „stipriausia chemija“?

– Tikrai nėra vienos parlamentinės partijos, su kuria prezidentas turėtų išskirtinius santykius. Dirbti reikia su visais, nes partijos į Seimą išrenkamos Lietuvos piliečių balsais. Todėl kažkurios partijos ignoravimas būtų kartu ir nepagarba juos rinkusiems žmonėms.

Daugeliu klausimų ieškome kuo platesnio sutarimo Seime. Valdančioji koalicija nėra labai gausi, opozicija nėra vienalytė, tad dėl kiekvienos prezidento teisėkūros iniciatyvos turime ieškoti kuo platesnės paramos. Lygiai taip pat Prezidentūra parems geras Seime gimstančias iniciatyvas ir nesvarbu, kas jas kelia – valdančiosios koalicijos nariai ar opozicinės partijos. Nes svarbiausia, kad rezultatas būtų geras Lietuvos žmonėms.

Todėl kažkurios partijos ignoravimas būtų kartu ir nepagarba juos rinkusiems žmonėms.

Daug aptariami prezidento santykiai su Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partija. Tačiau šioje vietoje taip pat noriu pasakyti, kad palaikomi konstruktyvūs ryšiai ir su partijos vadovybe, ir su nemaža dalimi frakcijos narių parlamente, ir su partijai atstovaujančiais merais.

– Kaip vertinate paskutinį Vyriausybės darbo pusmetį ir rudens Sesiją? Prezidentas ne taip seniai teigė, kad „reformų langas jau pradeda užsiverti ir metų pabaigoje jis liks gana siauras, kad būtų galima įgyvendinti esmines mūsų visuomenės reformas“. Prezidentas tada apgailestavo, kad per pirmuosius šios Vyriausybės darbo metus užsiimta antriniais ir tretiniais pagal savo reikšmę dalykais. Kokie tai dalykai, be prezidento įvardinto Europos vadovų tarybos  klausimo?

– Iš kiekvienos išrinktos valdžios piliečiai nori esminių, plika akimi matomų pasikeitimų, susijusių su jų gyvenimu. Konservatorių ir liberalių partijų koalicijos pirmi metai buvo pasiruošimo metai: daug laiko skirta įvertinti situacijai, apgalvoti reformas ir veikimo kryptis. Tačiau dabar jau reikia reikšmingų sprendimų, kurie būtini Lietuvos darniam vystymuisi. Ir laiko tam daug nėra, nes šiais metais prasidės politinių partijų pasiruošimas savivaldos rinkimams. O tai reiškia, kad partijoms, net ir valdančiosios daugumos, bus sunkiau surasti sutarimą parlamente.

Tuo tarpu esminiai klausimai – mokesčių sistemos reforma, sveikatos apsaugos sistemos pertvarka – lieka pakibę ore. Matėme, kaip žlugo žaliųjų mokesčių iniciatyva, nors, prezidento nuomone, teisingai sukurta sistema būtų naudinga Lietuvai ir jos žmonėms. Kuo labiau artės rinkimai, tuo mažesnis bus noras kažką iš esmės keisti.

Kita vertus, prezidento neseniai inicijuoti konstitucinio fiskalinės drausmės įstatymo pakeitimai, suteikiantys daugiau finansinio savarankiškumo savivaldybėms, kaip tik gali būti palankiau sutikti artėjant savivaldybių tarybų rinkimų datai 2023 metais.

– Ar antriniais dalykais galima įvardinti visuomenę audrinusius klausimus dėl partnerystės, narkotikų dekriminalizavimo?

– Visuomenę rezonuojantys klausimai nėra antraeiliai dalykai, tačiau jie pareikalauja itin daug laiko ir jėgų. Jie didina priešpriešą ir mažina galimybę susitarti kur kas platesnes visuomenės grupes jaudinančiais klausimais. Kažkas pralaimi balsavimą, kažkas jaučiasi įžeistas, išduotas. Tada atkeršija kolegoms balsuodamas kitu klausimu. Rezultatas – nejudame iš vietos.

–  Jūsų manymu, ar yra koks nors kitas būdas tokių rezonuojančių klausimų sprendimui? Kitaip tariant, ar valdantieji galėjo „švelniau prieiti“ prie šių klausimų? O gal apskritai, taupant politinį resursą ir siekiant susitarti dėl platesnėms visuomenės grupėms aktualių klausimų, nereikėjo imtis, pavyzdžiui, partnerystės įstatymo?

– Visais klausimais gali ieškoti sutarimo ir Seime, ir su skirtingomis visuomenės grupėmis, bet būtina kalbėtis. Galbūt būnant Seime atrodo, kad kadencijos laikas sparčiai tiksi, o priešrinkiminės programinės nuostatos dar neįgyvendintos, todėl pabandysim „prastumti“ nesitarę ir be didesnių diskusijų. Tačiau realybėje tai nevyksta. Formų kalbėtis yra daug. Nuo elementaraus argumentų komunikavimo, susitikimų organizavimo, diskusijų. Be to, nė vienu klausimu neįgyvendinta Vyriausybės programoje įrašyta piliečių asamblėja. Tai taip pat puikus formatas sudėtingiems ir visuomenei jautriems klausimams aptarti.


Ekspertai: plataus karo scenarijus Ukrainoje – mažai tikėtinas, galimi maži konfliktai

Pasak jų, neatmestina, kad Rusija vis dėlto imsis nedidelio masto karinių veiksmų Ukrainoje, taip pat toliau sieks visiškos politinės ir karinės Baltarusijos integracijos, tuo pat metu derybose su Vakarais ieškos nors nedidelės diplomatinės pergalės. 

Ekspertams nerimą kelia, kad kariniai susirėmimai tiek Rusijai, tiek Ukrainai sutelkus karines pajėgas gali įvykti kilus ir menkiausiai kibirkščiai.

Svarbiausias taikinys – Baltarusija


Kariuomenės vadas: į karinį konfliktą tarp Rusijos ir Ukrainos NATO nesikištų

„NATO nuostata yra vieninga, kad tiesiogiai konflikte tikrai neturėtų NATO dalyvauti, atskiros valstybės – čia jų pasirinkimas. Tačiau išlaikant NATO vienybę (...) greičiausiai, kad NATO valstybės į šitą konfliktą tiesiogiai neįsivels“, – trečiadienį LRT sakė generolas leitenantas Valdemaras Rupšys.

Anot jo, Ukrainai padedama kitais būdais – mokant jų karius, teikiant konsultacijos, remiant politiškai ir ginkluote.

Kariuomenės vado teigimu, nepaisant Baltarusijoje telkiamų Rusijos karinių pajėgumų, tiesioginės grėsmės tai Lietuvai nekelia.


„Reuters“: Lietuva siūlo keisti Taivano atstovybės pavadinimą kinų kalba

Jos duomenimis, Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis prezidentui Gitanui Nausėdai pasiūlė, kad įstaiga kinų kalba būtų vadinama „Taivano žmonių atstovybe“, o ne Taivano atstovybe. Nei ministerija, nei Prezidentūra šių žinių kol kas nekomentuoja.

Ministras praėjusią savaitę yra sakęs, kad ginčo su Pekinu deeskalavimo planuojama siekti pirmiausia įspėjant Pekiną apie teisines jo veiksmų prieš Lietuvą pasekmes.


Konservatorių frakcijos seniūnė Kauno taryboje pereina į S. Skvernelio partiją

Apie tai politikė antradienio vakarą pranešė viešai savo „Facebook“ paskyroje.

Jos teigimu, drauge su ja išeina ir kitas frakcijos narys Vygantas Gudėnas.

„Drauge su Vygantu Gudėnu paliekame TS-LKD frakciją Kauno miesto savivaldybės taryboje ir jungiamės prie naujai kuriamos partijos „Vardan Lietuvos“, – rašė E. Gudišauskienė.

Dėl frakcijos – nežinia

Ji BNS vėliau sakė, kad kol kas su V. Gudėnu Kauno taryboje yra dviese ir nėra tikri, ar pavyks įkurti naują frakciją.


Ministrė: norint pakeisti pavardės įrašą pase reikės deklaruoti tautybę

Anot jos, norint pasikeisti pavardę asmenims mišriose šeimose, dokumento šaltiniu bus pripažįstamas santuokos liudijimas, sutuoktinio pasas arba asmens tapatybės kortelė, o tautybę reikės deklaruoti Lietuvos piliečiams tautinių mažumų atstovams.

„Įstatyme numatyta, kad reikalingas yra tautybės įrašas gyventojų registre, kad esi Lietuvos lenkas arba kitos tautybės. Būtent dėl tautybės įrašų yra įstatymų projektai derinami (...), esu tikra, kad iki gegužės 1-osios mes turėsime visus reikalingus sprendimus“, –  spaudos konferencijoje trečiadienį sakė E. Dobrovolska.


Graikijos teismas atidėjo sprendimą dėl A. Radkevičiaus išdavimo Lietuvai

Kaip BNS informavo jo gynėjas, Ukrainos garbės konsulas Graikijoje Dmitris Dmitriadis, sprendimas atidėtas dėl snygio Atėnuose paskelbus nedarbo dieną, nauja jo data turėtų paaiškėti ketvirtadienį.

A. Radkevičius Graikijoje sulaikytas pernai rugsėjį, tačiau abiejų šalių institucijos kurį laiką tikrino, ar asmuo iš tikrųjų yra nuteistasis už indėlį į sovietų agresiją per kruvinus 1991-ųjų įvykius.

Teismas Europos arešto orderį jo atžvilgiu išdavė rugpjūtį, juo remiantis ukrainietis ir sulaikytas Graikijoje.


Teismas grįžta prie privalomo kaukių dėvėjimo mokiniams bylos

Prieš tai gruodžio pabaigoje į pirmąjį bylos posėdį susirinkusi penkių teisėjų kolegija pavedė pareiškėjams patikslinti savo pareiškimą ir nurodyti, ar jie ginčija sprendimą dėl privalomų kaukių visiems mokiniams, ar tik pradinukams.

Taip pat atsakovė Sveikatos apsaugos ministerija turės pateikti į lietuvių kalbą išverstus dokumentus, kuriais remiantis buvo priimtas sprendimas dėl privalomų kaukių mokiniams. Anksčiau šie šaltiniai teismui pateikti anglų kalba.


Kelininkai įspėja: eismo sąlygas sunkina plikledis ir rūkas

Didžiojoje šalies dalyje pagrindinių kelių dangos daugiausia šlapios arba drėgnos, pranešė Automobilių kelių direkcija.

Mažesnio eismo intensyvumo rajoniniai keliai daug kur padengti plonu šlapio ar prispausto sniego sluoksniu, vietomis provėžoti ar aplediję.

Šalies vakariniuose ir centriniuose rajonuose daug kur eismo sąlygas sunkina susiformavęs rūkas, matomumas vietomis siekia 100 metrų.

Didžiojoje šalies dalyje – be kritulių. Oro temperatūra svyruoja nuo 5 laipsnių šalčio iki 0 laipsnių.


A. Bilotaitė su pareigūnais aptars policijos valdymo sistemos pertvarką

Ministrė atstovė spaudai Daiva Ulbinaitė informavo BNS, kad susitikimas organizuojamas pertvarkai pereinant į antrąjį etapą, todėl norima jį aptarti su visomis pusėmis.

„Dabar turėtų būti pereita į antrąjį etapą – specializuotų policijos įstaigų reorganizavimas ir prijungimas prie Policijos departamento“, – teigė ministrės atstovė.

Anot jos, vėliau ketinama pertvarką aptarti ir su savivaldybių vadovais.


Sausio 26-oji Lietuvoje ir pasaulyje

Dangaus kūnai: saulė teka 8.18 val., leidžiasi 16.44 val. Dienos ilgumas 8.26 val.

Mėnulis (delčia) teka 1.58 val., leidžiasi 11.19 val.

Vardadieniai:

Dangis, Eigintė, Justas, Polikarpas, Rimantas, Titas

Datos:

Tarptautinė muitininkų diena

1323 — Lietuvos didysis kunigaikštis Gediminas išsiuntė užsienio šalims pirmąjį laišką (iš šešių išlikusių), kuriame pirmą kartą buvo paminėtas Vilnius kaip Lietuvos sostinė.

1371 — gimė Maskvos Didžioji kunigaikštienė, Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Vytauto duktė, Vasilijaus I žmona.


699-ojo Vilniaus gimtadienio vakarą išdalytos Šv. Kristoforo statulėlės

Reikšmingiausiam miesto apdovanojimui šįmet buvo nominuota per 50 kandidatų.


Prie Liberalų sąjūdžio jungiasi irkluotojas J. Šuklinas su komanda

„Liberalai stiprėja! Prie mūsų jungiasi keliasdešimt visaginiečių su J. Šuklinu priešakyje. Prieš septynerius metus Visagine susibūrę į komandą, šiandien jie nutarė tapti Liberalų sąjūdžio dalimi“, – feisbuke antradienį paskelbė Liberalų sąjūdžio vadovė, Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.

V. Čmilytė-Nielsen pažymi, kad J. Šuklinas su bendraminčiais Visagino taryboje turi didžiausią frakciją, savivaldoje dirba jau antrą kadenciją.