Pasaulio naujienos

Nešini gėlėmis demonstrantai, nepaisydami smarkaus lietaus, apsupo valstybinio transliuotojo RTS pastatą, reikalaudami aukščiausio lygio direktorių ir redaktorių atsistatydinimo.

Protestai „Serbija prieš smurtą“ virto vienu didžiausių mitingų judėjimų nuo tų laikų, kai prieš daugiau nei du dešimtmečius dėl plataus masto demonstracijų buvo nuverstas tuometinis serbų lyderis Slobodanas Miloševičius.

Protestus įkvėpė pyktis ant valdančiosios partijos dėl, protestuotojų teigimu, smurto kultūros, kurią skatina vyriausybė ir jos kontroliuojamos žiniasklaidos priemonės.

Aktyvistai, protestuodami prieš Nyderlandų subsidijas iškastiniam kurui, po pietų užblokavo kelio atkarpą miesto centre.

Policija teigė, kad išsklaidydama aktyvistus, blokavusius pagrindinį miesto kelią, panaudojo vandens patrankas ir sulaikė „iš viso 1 579 žmones... 40 iš jų bus patraukti baudžiamojon atsakomybėn“ dėl įvairių kaltinimų, įskaitant vandalizmą.

Policija pranešė, kad vienas iš aktyvistų sulaikymo metu įkando policininkui.

Su trikdžiais susidurta savaitgalį, kuris, tikimasi, bus vienas judriausių kelionių savaitgalių per metus.

Keliautojai socialiniuose tinkluose skundėsi, kad jiems teko laukti valandų valandas, nes žmonių, kurie įprastu atveju turėtų teisę naudotis automatiniais pasų kontrolės varteliais, pasai buvo tikrinami rankiniu būdu.

Anksti šeštadienį Hitrou oro uoste nusileidusi moteris rašė: „Grįžus iš Dubajaus naktį susidarė milžiniškos eilės. Mano lėktuvas nusileido 6 val. ryto, priešais mane vis dar jūra žmonių, pasų patikra atliekama rankiniu būdu.“

Anksčiau šį mėnesį Briuselis pasiūlė 11-ąjį sankcijų dėl Rusijos karo Ukrainoje paketą, kuriuo siekiama sumažinti galimą sankcijų vengimą.

Pagal šį paketą ES vykdomoji valdžia rekomendavo sustabdyti jautrių technologijų eksportą aštuonioms Kinijos bendrovėms dėl įtarimų, kad šios jas parduoda Rusijai, teigiama dokumente, su kuriuo susipažino naujienų agentūra AFP.

Nuo to laiko, kai Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas praėjusių metų vasarį pradėjo plataus masto karą Ukrainoje, 27 ES šalys Maskvai taiko precedento neturinčias sankcijas.

Belgorodo srities gubernatorius sakė, kad kitą dieną po kelių dešimčių smūgių jo regionui buvo surengta naujų Šebekino rajone.

„Vienas žmogus žuvo. Jis buvo apsaugos darbuotojas... apšaudymo metu jis buvo lauke“, – sakė Viačeslavas Gladkovas.

Jis sakė, kad buvo sužeisti keli žmonės, įskaitant 15 ir 17 metų paauglius.

Išpuolis įvyko Šypuvatės kaime, maždaug už 50 km nuo Rusijos sienos. Pasak gubernatoriaus, 60 metų vyras, sužalotas skeveldrų, buvo paguldytas į ligoninę.

Per rudens kontrpuolimą Ukraina išlaisvino visą Charkivo sritį. Rusijos pajėgos ir toliau apšaudo regioną ir rengia oro atakas, per kurias dažnai nukenčia civiliai gyventojai.

53 metų Timothy Martinas (Timotis Martinas) pasidavė Šiaurės Karolinos pareigūnams, o 53 metų Joanna Smith (Džoana Smit) pasidavė Vašingtone, pranešė JAV prokuratūra.

T. Martinui ir J. Smith pateikti kaltinimai dėl sąmokslo įvykdyti nusikaltimą prieš Jungtines Valstijas ir žalos Nacionalinės dailės galerijos ekspozicijai, sakoma JAV pareiškime.

Jiedu kaltinami dažais sutepę Nacionalinėje dailės galerijoje Vašingtone eksponuojamos E. Degas skulptūros „Mažoji keturiolikmetė šokėja“ (La petite danseuse de quatorze ans) apsauginį stiklą.

Penktadienį paskelbtame Ukrainos gynybos ministerijos žvalgybos direktorato pareiškime teigiama, kad Rusijos pajėgos smogs Zaporižios atominei elektrinei, didžiausiai Europoje, ir praneš apie radioaktyvų nuotėkį, kad būtų pradėtas tarptautinis tyrimas, kuris sustabdytų karo veiksmus ir suteiktų Rusijos pajėgoms atokvėpio, reikalingo persigrupuoti prieš kontrpuolimą.

Vis dėlto manoma, kad jis ir toliau liks įtakingiausia politine figūra šioje Balkanų šalyje.

A. Vučičiaus Serbijos pažangos partija (SNS) pernai triuškinamai laimėjo parlamento rinkimus, tačiau ji reguliariai sulaukia kaltinimų korupcija, o pastaruoju metu patiria didesnį spaudimą dėl masinių protestų, susijusių su dvejomis šaudynėmis.

Penktadienį Lenkijos parlamentarai pritarė įstatymo projektui, kuris gali būti nukreiptas prieš opoziciją ir paveikti rudenį įvyksiančių rinkimų rezultatus. Dešiniojo sparno valdančioji partija „Įstatymas ir teisingumas“ (PiS) juose sieks trečios kadencijos valdžioje.

Pagal naująjį įstatymą būtų įsteigta valstybinė komisija Rusijos įtakai Lenkijoje tirti. Daugelio nuomone, įstatymo projektas yra nukreiptas prieš buvusį premjerą Donaldą Tuską, dabar vadovaujantį pagrindinei opozicinei partijai „Pilietinė platforma“ (PO).

Pranešime sakoma, kad 86 metų popiečius šeštadienį surengs kelias privačias audiencijas.

Prieš beveik du mėnesius Pranciškus dėl bronchito gulėjo ligoninėje. Penktadienį Vatikano atstovas Matteo Bruni (Matėjas Brunis) sakė, kad popiežius karščiuoja ir nerengs audiencijų.

Neaišku, su kuo pontifikas turėjo susitikti, nes jo darbotvarkė nebuvo paviešinta.

Vatikano valstybės sekretorius Pietro Parolinas (Pjetras Parolinas) kaltino įtemptą Pranciškaus darbotvarkę ir sakė, kad pontifikas pavargo.

Pagal naująjį įstatymą būtų įsteigta valstybinė komisija Rusijos įtakai Lenkijoje tirti. Daugelio nuomone, įstatymo projektas yra nukreiptas prieš buvusį premjerą Donaldą Tuską, dabar vadovaujantį pagrindinei opozicinei partijai „Pilietinė platforma“ (PO).

Žemieji parlamento rūmai 234 balsais pritarė dešiniojo sparno valdančiosios partijos „Įstatymas ir teisingumas“ (PiS) pasiūlytam įstatymo projektui. Prieš jį balsavo 219 parlamentarų, vienas susilaikė.

Kad įsigaliotų, įstatymą dar turi patvirtinti prezidentas Andrzejus Duda (Andžejus Duda).

Praėjusią savaitę prie Tbilisio oro uosto, kur pirmą kartą nuo 2019-ųjų nutūpė rusų keleivinis lėktuvas, protestavo dešimtys kartvelų.

Oro susisiekimas buvo atnaujintas Maskvai antrus metus tęsiant karą Ukrainoje ir didėjant Rusijos tarptautinei izoliacijai.

„Iš tiesų, mane visiškai nustebino reakcija“, – per susitikimą su verslininkais sakė V. Putinas, kurio komentarą parodė televizija.

„Maniau, kad visi sakys: „Na, ačiū, tai gerai.“ Bet ne, kilo absoliučiai nesuvokiamas triukšmas, – sakė jis. – Žvelgdamas iš čia, galvoju: „Jie išprotėjo, neaišku, kas ten vyksta.“

„Neseniai gavome ukrainiečių prašymą“, – sakė ministerijos atstovas, bet daugiau detalių nepateikė.

Prašymas buvo perduotas Ukrainai rengiantis pradėti kontrpuolimą Rusijos užimtoms teritorijoms atkovoti.

2022 metų vasarį pradėta Rusijos invazija į provakarietišką kaimyninę šalį išprovokavo didžiausią konfliktą Europoje nuo Antrojo pasaulinio karo.

Turėdama minėtų raketų, kurias gamina vokiečių ir švedų bendra įmonė „Taurus Systems“, Ukraina galėtų smogti taikiniams toli Rusijoje.

Taip bus Rusijai nusprendus priversti Vokietiją iki birželio pradžios sumažinti savo diplomatinių darbuotojų skaičių ir atstovavimą tokiose organizacijose kaip vokiečių kalbą populiarinantis Goethe's (Gėtės) institutas ir vokiečių mokykla Maskvoje, sakė šaltinis.

Šaltinis patvirtino vokiečių dienraščio „Sueddeutsche Zeitung“ pranešimą apie tai, kas buvo pavadinta Maskvos diplomatiniu karo paskelbimu.

„Tai vienašališkas, nepagrįstas ir nesuvokiamas sprendimas“, – sakoma Vokietijos užsienio reikalų ministerijos pareiškime.

Tai naujausias išpuolis Rusijos teritorijoje, Maskvai antrus metus tęsiant invaziją Ukrainoje.

„Anksti ryte per sprogimą apgadintas naftotiekio administracinis pastatas netoli Litvinovo Nevelio rajone“, – sakė gubernatorius Michailas Vedernikovas.

Kaip rodo preliminari informacija, pastatas buvo apgadintas per dviejų bepiločių ataką, nurodė jis.

Apie aukas nepranešama, vykdomas tyrimas.

Lėktuvas „Airbus A321-200“, kuriuo skrido beveik 200 keleivių, penktadienį artėjo prie Tegu (Degu) tarptautinio oro uosto, esančio maždaug už 240 km į pietryčius nuo Seulo.

Kai lėktuvas dar buvo maždaug 200 metrų virš žemės, prie avarinio išėjimo sėdėjęs keleivis atidarė duris.

Dėl netikėtai atsidariusių durų kai kuriems keleiviams pasidarė sunku kvėpuoti, o kai kurie žmonės po nusileidimo buvo nuvežti į ligoninę, nurodė „Asiana Airlines“ ir pridūrė, kad didesnių sužeidimų ar žalos niekas nepatyrė.

Šiais metais ši Karibų jūros regiono valstybė priėmė net kelis aukščiausio rango Rusijos pareigūnus, įskaitant saugumo tarybos sekretorių Nikolajų Patruševą, valstybinės naftos bendrovės „Rosneft“ vykdomąjį direktorių Igorį Sečiną ir rusų verslininkų atstovą Borisą Titovą.

Daugiausia dėmesio sulaukė balandį įvykęs Rusijos užsienio reikalų ministro Sergejaus Lavrovo savaitės trukmės vizitas į Lotynų Amerikos sąjungininkes, įskaitant Venesuelą ir Nikaragvą, kurioms, kaip ir Kubai bei Rusijai, taikomos Vakarų sankcijos.

Praėjus kelioms minutėms nuo paliaubų įsigaliojimo vėlų pirmadienį – po kelių savaičių karo, kuris nusinešė 1 800 žmonių gyvybių ir dėl kurio daugiau kaip milijonas žmonių buvo priversti palikti savo namus, – sostinėje Chartume liudininkai pranešė apie antskrydžius ir šūvius.

Savaitės paliaubos yra naujausias iš daugelio susitarimų, kurie buvo sistemingai pažeidinėjami, o šią savaitę kariuomenė ir sukarintos greitojo palaikymo pajėgos (RSF) apkaltino viena kitą dar didesniais pažeidimais.

72 metų vyras mėgino iškelti krokodilą iš narvo, kuriame jis buvo padėjęs kiaušinius, kai roplys sugriebė lazdą, kurią jis naudojo, ir įtraukė jį į vidų.

Dauguma narve buvusių krokodilų puolė prie jo ir sudraskė kūną į gabalus. 

„Kai jis vijo krokodilą iš narvo, kuriame dedami kiaušiniai, krokodilas puolė lazdą, todėl jis įkrito į aptvarą“, – naujienų agentūrai AFP teigė Siem Reapo komunos policijos viršininkas Mey Savry (Mej Savris). 

„Tada jį užpuolė kiti krokodilai ir atakavo tol, kol jis mirė“, – sakė jis ir pridūrė, kad jo kūnas buvo nusėtas įkandimo žymėmis. 

Šis Rusijos užsienio reikalų ministerijos pareiškimas valstybinei agentūrai „RIA Novosti“ yra pirmasis Maskvos komentaras apie šią popiežiaus iniciatyvą. Šis pareiškimas paskelbtas po to, kai Vatikanas savaitgalį pranešė, kad pontifikas patikėjo šią misiją kardinolui Matteo Zuppi (Matėjui Cupiui), tikėdamasis, kad tai padės sumažinti įtampą kare Ukrainoje ir pasiekti taiką.

„Pripažįstame Šventojo Sosto nuoširdų norą skatinti taikos procesą“, – pareiškė Rusijos užsienio reikalų ministerija.

Kvietimą jis atmetė praėjus kelioms dienoms po to, kai Didžiojo septyneto (G-7) aukščiausiojo lygio susitikime Japonijoje neįvyko planuotas jo ir Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio susitikimas.

„Padėkojau [V. Putinui] už kvietimą atvykti į Tarptautinį ekonomikos forumą Sankt Peterburge ir atsakiau, kad šiuo metu negaliu vykti į Rusiją“, – parašė Brazilijos lyderis tviteryje, turėjęs omenyje renginį, kurį planuojama surengti birželio 14–17 dienomis.

Po Vakarų aljanso užsienio reikalų ministrų susitikimo Norvegijos sostinėje Osle birželio 1–2 dienomis A. Blinkenas viešės Helsinkyje. Pirmiausia jis aplankys Švediją, kuri taip pat siekia įstoti į NATO, ir susitiks su visų trijų šalių premjerais.

Helsinkyje A. Blinkenas sakys kalbą, kurioje „pabrėš visus Rusijos agresijos prieš Ukrainą strateginės nesėkmės aspektus“, teigė Valstybės departamento atstovas spaudai Matthew Milleris (Metjus Mileris).

Rezoliucijoje keliamas klausimas, kaip Vengrija galės patikimai atlikti šią užduotį 2024 metais, jei ji neatitinka ES teisės ir vertybių.

Joje valstybių narių prašoma kuo greičiau rasti tinkamą sprendimą, kad Vengrijai netektų šešis mėnesius pirmininkauti, kaip numatyta kitų metų antrąjį pusmetį.

Birželio 1 dieną EP nariai balsuos dėl penkių frakcijų – centro dešiniosios Europos liaudies partijos (EPP), Socialistų ir demokratų pažangiojo aljanso frakcijos (S&D), centristų frakcijos „Renew“, žaliųjų ir GUE/NGL (kraštutinių kairiųjų) frakcijų – pasiūlytos rezoliucijos.

Įmonė „Kraus-Maffei Wegmann“ teigė, kad sutartis dėl tankų „Leopard 2A8“ buvo pasirašyta su federaline karinės įrangos tarnyba. Ji nepateikė finansinės informacijos, tačiau Vokietijos parlamento biudžeto komitetas trečiadienį patvirtino apytiksliai 525 mln. eurų finansavimą.

Bendrovė nurodė, kad naujuosius tankus planuojama pradėti tiekti 2025 metais ir kad į sandorį įtrauktos galimybės įsigyti dar 105 „Leopard 2A8“ tankus.

„Kraus-Maffei Wegmann“ taip pat pagamins 12 naujų savaeigių haubicų Vokietijos kariuomenei pagal kovą sutartą galimybę.